Search

Nemiga- ką apie ją reikia žinoti?

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Kai savo kailiu patiri, ką reiškia kelias naktis nesumerkti akių, liaujiesi apgailestau­ti, kad pramiegi net trečdalį savo gyveni­mo. Na ir kas, kad per tą laiką galėtum apkeliauti pusę pasaulio. Kelios valandos gero miego - tikra palaima.

Miego normos nėra

Dauguma žmonių mano, kad, norint būti sveikiems, reikia miegoti 8 valandas, o no­rint išsaugoti grožį ir jaunystę - ne ma­žiau kaip 12 valandų. Neuro­logai teigia, jog žmogus miegoti turi tiek, kad ryte jaustųsi žvalus ir pailsėjęs. Jokios normos nėra. Įvairiais gyvenimo etapais miego poreikis yra skirtingas: kūdikiai miega net 16, vaikai- vidutiniškai 12-13 valandų, vyresni žmo­nės- dar mažiau. Tai natūralu, nes sme­genys gamina mažiau melatonino (hor­mono, sukeliančio mieguistumą). Reikia pripažinti, kad labai dažnai miego sąskaita tenka tvarkyti buities, darbe ne­baigtus reikalus, spręsti įvairias šeimos problemas... Kai pakliūname į tokį ne­sibaigiančių rūpesčių verpetą, gulamės su pelėdomis, o keliamės su vyturiais.

Tad nieko nuostabaus, kad nuolatos jaučiamės pavargę, išsiblaškę, prastos nuotaikos. Beje, labai dažnai to­kie simptomai praneša ne tik apie ne­kokybišką miegą, bet ir apie gresiančią ligą. Ypatingą miego trūkumą jaučia kū­dikį auginančios moterys, nes pirmuo­sius naujo gyvenimo metus jos miega vidutiniškai 400-750 valandų mažiau. Jei miegame saldžiai ir pakankamai, ge­rėja atmintis, didėja organizmo atsparumas, gerėja nuotaika. Anot specialistų, kai miego trūksta bent valandos ar pu­santros, būname mažiau budrūs - net 33 proc. jei trūksta keturių valandų (kai dvi dienas iš eilės miegame tik po 6 valandas), reakcija gali sulėtėti iki 10-15 proc. Matyt, ne be reikalo statistika by­loja, kad nemažai autoavarijų įvyksta dėl apsimiegojusių vairuotojų.

Kodėl sutrinka miegas?

 Miegoti mūsų niekas nemokė, tai sa­votiškas refleksas, tačiau kone kas an­tras žmogus yra patyręs vienokių ar ki­tokių miego sutrikimų (iš viso jų - apie 90). Tai pasireiškia pabudimu naktį arba anksti ryte ir negalėjimu užmigti, mie­guistumu vidury dienos... Naujausių ty­rimų duomenimis, nemiga kankina apie 35 proc. planetos gyventojų, 2/3 mie­ga blogai arba yra turėję miego sutriki­mų. Į medikus dėl šios problemos krei­piasi tik 5 proc. žmonių. Gydytojai teigia, kad net 50 proc. miego sutrikimo priežas­čių-psichologinės, apie 20 proc. - specifinės: miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, trūksta oro), neramių kojų sin­dromas, naktiniai koš­marai. Taip pat medikai nustatė, kad miegas daž­nai sutrinka sergant ko­kia nors liga, pavyzdžiui, sąnarių uždegimu. Ilgai manyta, kad, išgydžius tą ligą, miego proble­ma turėtų išnykti savaime. Deja, taip nėra. Daugybė pastaruoju metu atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad sutrikęs miegas veikiau yra atskira, nervi­nių mechanizmų sutrikimo sukelta liga ir ją būtina gydyti.

Moterys prastu miegu dažniausiai skun­džiasi apie 30-50 savo gyvenimo metus.

Nemigos priežastys

 Dažniausia nemigos priežastis - nerimas, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio, baiminamasi dėl ateities. Jautresni žmo­nės neretai „nešasi" įvairius savo rūpes­čius į miegamąjį, ir dėl perdėto nerima­vimo musės dydžio problemėlė jiems at­rodo milžiniška. Neretai miegas sutrinka, kai sergama depresija, kai žmogus išgy­vena stresą. Pastaruoju atveju, ypač kai tai tęsiasi Ilgai, sunku užmigti, nelauktai nubundama (beje, kai kurie stresą išgyve­nantys žmonės, priešingai, miega gerai).

Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30-40 min., kai naktį dažnai nubunda­ma, o anksti ryte prabudus nebeužmiegama, kai miegama trumpiau, nei įprasta, ir tai trunka apie 3 savaites. Taip pat nemigą gali lydėti koš­mariški sapnai, vaikščiojimas ir kalbėji­mas naktimis. Ilgalaikė nemiga kenkia psichikai, širdies ir krauja­gyslių, endokrininei siste­mai. Miegant organizmas pailsi, susireguliuoja vidi­nės funkcijos, todėl išsi­miegoti yra labai svarbu. Tada būsime budrūs, ener­gingi, produktyviai dirbsi­me, pagerės imuninė sis­tema. Jei žmogus iš pačio ryto geria energinį gėrimą, o visą dieną - kavą, bet vis tiek užsnūsta prie stalo, tai jau signalas, kad reikia kreiptis į medikus.


Miegą trikdo:

  • galvos skausmas;
  • sutrikusios mens­truacijos;
  • reakcija į stresą (ypač pasikartojan­čios situacijos);
  • pamaininis darbas (beveik visi žmonės, dirbantys pamaino­mis, skundžiasi su­trikusiu miegu).

Kada nerimauti nevertėtų ?

Vis dėlto nemigos diagnozė gali būti nu­statyta skubotai, štai paprasta situacija: keletą naktų ilgėliau neužmiegate arba naktį atsikėlę pradedate nerimauti dėl nemigos, puolate į neviltį, kad neišsimie­gosite, ir t.t. Taip kvaršinant galvą ir už­sikraunant papildomų rūpesčių, aktyvina­mas centrinėje nervų sistemoje esantis nerimo mechanizmas. Įsijungdamas, jis tikrai gali pabloginti miego kokybę. Kaip jau minėta, svarbu - ne miego kiekybė, bet kokybė. Tad tikrai nesergate nemi­ga, jei jaučiatės puikiai, nors miegate trumpai ar negiliai... Kartais žmonės jau­čia nerimą, kad negali užmigti arba kad visą naktį nesumerkia akių, nors iš tikrų­jų miega

Kaip nugalėti nemigą?

Kadangi esame labai skirtin­gi, visiems tinkamo recep­to nuo nemigos nėra, tačiau yra būdų, galinčių pagerinti miego kokybę.

Jei naktį miegate su pertraukomis (vis pra­bundate):

  • dieną neikite pogulio;
  • pusvalandį prieš miegą suvalgykite vaisių, kuriuose yra fruktozės, pvz.. bananų (jie padės sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje);
  • venkite alkoholio - išgėrus tokių „migdomųjų", paprastai atsibundama ir paskui sunktai užmiegama;
  • miegamąjį paverskite poilsio oaze, kad ši vieta jums asocijuotųsi tik su miegu, o ne darbo kabinetu;
  • nerūkykite, nes rūkant stimuliuojama nervų sistema, todėl miegas būna ne toks gilus, dažniau prabundama.

Kada prireikiama migdomųjų

Kai skauda galvą arba pakyla tempera­tūra, griebiamės tabletes, taip pat elgia­mės, kai negalime normaliai išsimiegoti Įprasta, kad sunegalavus pirmiausia keliaujame į vaistinę, o tik paskui pas gy­dytoją.

Migdomieji atkuria fiziologini miegą. Šie vaistai turi būti parduodami tik su receptais, nes kiekvienas nemigos atvejis yra individualus. Kai yra sutrikęs širdies ritmas arba pasireiškia miego apnėja, netinkamai parinkti migdomieji si­tuaciją gali tik pabloginti. Pavojinga ir neprotinga skolintis migdomuosius iš draugių, kaimynių ar gi­minaičių – ners jokios garantijos, kad tie medikamentai jums padės, nesukels šalutinio poveikio. Jei vis dėlto gydytojas paskyrė vaistų nuo nemigos, nereikėtu baimintis, kad tapsite nuo jų priklausomas. Miego sutrikimams gydyti skiriami naujos kartos selektyvieji, migdomieji vaistai (SMV). Prie jų nepriprantama, jie neslopina kvėpavimo centro veiklos, neatpalaiduoja raumenų, beveik nepakeičia fiziologinės miego struktūros. Tinka ne tik tais atvejais, kai sunku užmigti bet ir kai dažnai prabundama naktį. Prabudus, pavyzdžiui, 2-3 val. nakties ir iš­gėrus tabletę, ryte nejaučiamas mieguistumas

Nemigą galima išgydyti

Ilgai juokauta, kad nuo ne­migos, kaip ir nuo meilės, vaistų nėra. šias proble­mas spręsdavo psichologai, psichiatrai. Dabar miego sutrikimus gydo miego medicinos centruose dirbantys specialistai. Lietuvoje veikia net kelios specialios laboratorijos Vilniuje, Kaune, Palangoje. Atliekami testai, polisomnografijos tyrimas: vakare, valandą prieš miegą, priklijuojami elektrodai it tiriamasis natūraliai užmiega. Visa laiką, kol jis miega, kompiuteris fiksuoja sme­genų bioelektrinj aktyvumą, t. y. elektro­encefalogramą, akių obuolių, kojų jude­sius, apatinio žandikaulio raumenų tonusą, kūno padėtį, pulsą, rašo elektrokardiogramą, brėžia kvėpavimo kreives. Po tokio tyrimo nustatoma tiksli diagno­zė ir skiriamas gydymas. Jei į miegamąjį einame bijodami, kad vėl teks vartytis lovoje, kreipkimės į specialistus, jie grąžins malonumą miegoti, ir pasaulis nušvis gražiausiomis spalvomis.

Į specialistus reikėtų kreiptis jei:

  • pasikeitė užmigimo laikas;
  • užmigti trukdo įvai­rios galvoje besisu­kančios mintys;
  • naktį nubundate kelis kartus;
  • ryte atsikeliate vi­siškai nepailsėję, net ir nusiprausę nesijaučiate žva­lūs, dieną esate labai mieguisti.