Kai savo kailiu patiri, ką reiškia kelias naktis nesumerkti akių, liaujiesi apgailestauti, kad pramiegi net trečdalį savo gyvenimo. Na ir kas, kad per tą laiką galėtum apkeliauti pusę pasaulio. Kelios valandos gero miego - tikra palaima.
Miego normos nėra
Dauguma žmonių mano, kad, norint būti sveikiems, reikia miegoti 8 valandas, o norint išsaugoti grožį ir jaunystę - ne mažiau kaip 12 valandų. Neurologai teigia, jog žmogus miegoti turi tiek, kad ryte jaustųsi žvalus ir pailsėjęs. Jokios normos nėra. Įvairiais gyvenimo etapais miego poreikis yra skirtingas: kūdikiai miega net 16, vaikai- vidutiniškai 12-13 valandų, vyresni žmonės- dar mažiau. Tai natūralu, nes smegenys gamina mažiau melatonino (hormono, sukeliančio mieguistumą). Reikia pripažinti, kad labai dažnai miego sąskaita tenka tvarkyti buities, darbe nebaigtus reikalus, spręsti įvairias šeimos problemas... Kai pakliūname į tokį nesibaigiančių rūpesčių verpetą, gulamės su pelėdomis, o keliamės su vyturiais.
Tad nieko nuostabaus, kad nuolatos jaučiamės pavargę, išsiblaškę, prastos nuotaikos. Beje, labai dažnai tokie simptomai praneša ne tik apie nekokybišką miegą, bet ir apie gresiančią ligą. Ypatingą miego trūkumą jaučia kūdikį auginančios moterys, nes pirmuosius naujo gyvenimo metus jos miega vidutiniškai 400-750 valandų mažiau. Jei miegame saldžiai ir pakankamai, gerėja atmintis, didėja organizmo atsparumas, gerėja nuotaika. Anot specialistų, kai miego trūksta bent valandos ar pusantros, būname mažiau budrūs - net 33 proc. jei trūksta keturių valandų (kai dvi dienas iš eilės miegame tik po 6 valandas), reakcija gali sulėtėti iki 10-15 proc. Matyt, ne be reikalo statistika byloja, kad nemažai autoavarijų įvyksta dėl apsimiegojusių vairuotojų.
Kodėl sutrinka miegas?
Miegoti mūsų niekas nemokė, tai savotiškas refleksas, tačiau kone kas antras žmogus yra patyręs vienokių ar kitokių miego sutrikimų (iš viso jų - apie 90). Tai pasireiškia pabudimu naktį arba anksti ryte ir negalėjimu užmigti, mieguistumu vidury dienos... Naujausių tyrimų duomenimis, nemiga kankina apie 35 proc. planetos gyventojų, 2/3 miega blogai arba yra turėję miego sutrikimų. Į medikus dėl šios problemos kreipiasi tik 5 proc. žmonių. Gydytojai teigia, kad net 50 proc. miego sutrikimo priežasčių-psichologinės, apie 20 proc. - specifinės: miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, trūksta oro), neramių kojų sindromas, naktiniai košmarai. Taip pat medikai nustatė, kad miegas dažnai sutrinka sergant kokia nors liga, pavyzdžiui, sąnarių uždegimu. Ilgai manyta, kad, išgydžius tą ligą, miego problema turėtų išnykti savaime. Deja, taip nėra. Daugybė pastaruoju metu atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad sutrikęs miegas veikiau yra atskira, nervinių mechanizmų sutrikimo sukelta liga ir ją būtina gydyti.
Moterys prastu miegu dažniausiai skundžiasi apie 30-50 savo gyvenimo metus.
Nemigos priežastys
Dažniausia nemigos priežastis - nerimas, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio, baiminamasi dėl ateities. Jautresni žmonės neretai „nešasi" įvairius savo rūpesčius į miegamąjį, ir dėl perdėto nerimavimo musės dydžio problemėlė jiems atrodo milžiniška. Neretai miegas sutrinka, kai sergama depresija, kai žmogus išgyvena stresą. Pastaruoju atveju, ypač kai tai tęsiasi Ilgai, sunku užmigti, nelauktai nubundama (beje, kai kurie stresą išgyvenantys žmonės, priešingai, miega gerai).
Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30-40 min., kai naktį dažnai nubundama, o anksti ryte prabudus nebeužmiegama, kai miegama trumpiau, nei įprasta, ir tai trunka apie 3 savaites. Taip pat nemigą gali lydėti košmariški sapnai, vaikščiojimas ir kalbėjimas naktimis. Ilgalaikė nemiga kenkia psichikai, širdies ir kraujagyslių, endokrininei sistemai. Miegant organizmas pailsi, susireguliuoja vidinės funkcijos, todėl išsimiegoti yra labai svarbu. Tada būsime budrūs, energingi, produktyviai dirbsime, pagerės imuninė sistema. Jei žmogus iš pačio ryto geria energinį gėrimą, o visą dieną - kavą, bet vis tiek užsnūsta prie stalo, tai jau signalas, kad reikia kreiptis į medikus.
- Ankstesnis
- Kitas >>