Search

Mitybos pagrindai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

 Šiais laikais, kai kalbame apie dietą, tai dažniausiai šis žodis reiškia norą sulieknėti, numesti keletą kilogramų nereikalingo svorio. Tačiau tikroji žodžio „dieta“ reikšmė turi graikiškas šaknis ir reiškia įprastą gyvenimo būdą, buitį. Dietologija, mokslas apie maitinimąsi, atsirado kaip viena pirmųjų medicinos disciplinų.

Nuo seniausių laikų buvo žinoma, kad gera kūno būklė ir savijauta ir priklauso nuo teisingo maitinimosi, o noras pasirūpinti mityba toks pat senas, kaip ir visa žmonija. Alkio jausmas, ypač sunkiu gyvenimo metu, vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Sėkminga kova su alkio jausmu ir didėjanti higiena paskatino žmogaus evoliuciją. Pastaraisiais dešimtmečiais pagrindine problema tapo persivalgymas ir prasta mityba. O juk taip paprasta vartoti tik naudingus produktus.

Pagrindiniai mūsų mitybos komponentai

 Angliavandeniai, riebalai, baltymai- trys pagrindiniai komponentai, kuriuos, anot mokslininkų, mes vartojame. Anksčiau visų pirma atkreipdavome dėmesį į produkto kaloringumą. Pavyzdžiui, maisto produktų deficito laikais, skaičiuodavo, kiek kalorijų reikia žmogui, norint išgyventi, pertekliaus laikais- kiek kalorijų reikia žmogui, kad sulieknėtų. Visai nesvarbu buvo, iš ko sudarytas maisto racionas- duonos, mėsos ar šokolado. Šiandien mes tiksliai žinome, kaip svarbu yra paskirstyti kalorijas.

 Yra keletas versijų, nurodančių kaip turėtų atrodyti mūsų meniu. Medicina teigia, kad suvartojamas kalorijų kiekis turėtų būti paskirstomas taip: angliavandeniai 50- 60 % , riebalai 20- 25 % , baltymai 20- 25 % .

 Atsižvelgus į mūsų žarnų savybes ir dantų struktūrą, tampa aišku, kad toks paskirstymas mums tinka. Tokį kalorijų paskirstymą, tik su nedideliais pakitimais palaiko dauguma mokymų apie mitybą. Kai kurie mano, kad riebalų kiekis 20- 25 % yra per didelis. Tuo tarpu šių laikų euoropietiškoje virtuvėje riebalų kiekis sudaro 40- 60% ir tai tampa problema. Ypač pavojingi taip vadinami „paslėpti“ riebalai.

 Jie paslėpti, pavyzdžiui kečiupe, padažuose, dešroje, šaldytuose ir miltiniuose produktuose. Netgi saldumynuose paslėptų riebalų kiekis yra didelis.

 Didelė dalis maisto piramidės turėtų būti sudaryta žalių iš vaisių ir daržovių arba paruoštų  paruošto verdant vandenyje arba garuose. Taip pat įtraukiamos grūdinės kultūros, bei iš jų pagaminti produktai. Ženkliai mažiau vietos piramidėje užima žuvis, mėsa ir pienas bei pieno produktai. Piramidės viršuje labai nedidelė dalis lieka desertiniams maisto produktams. Sveika mityba nereiškia mėgstamų produktų atsisakymo, bet jų perskirstymą apskritai. Jei palygintume vidutinio europiečio vartojamą maistą su maisto piramide, pamatytumėme, kaip  akivaizdžiai jos skiriasi.

 Iš įpratimo mes pagrinde valgom riebalus ir baltymus. Daugelis netgi apvertė piramidę aukštyn kojom. Manymas , kad mėsa suteikia jėgos, veda klaidingu keliu. Tas pats galioja vartojant perdirbtus produktus- šimtame gramų bulvės nėra nei vieno gramo riebalų, o 100 gramų bulvinių čipsų, yra apie 40 gramų riebalų. Apytiksliai prieš 10000 metų visos išsivysčiusios civilizacijos savo maisto raciono viršūnėje laikė grūdines kultūras ir jų produktus. Egipte tai buvo kviečiai, Azijoje- ryžiai, Pietų Amerijoje- kukurūzai, pas germanus- avižos. Juos vartojo įvairiais pavidalais: sveikus, sumaltus arba sugrūstus, žalius, virtus arba keptus. Sumaišius su daržovėmis, vaisiais arba riešutais gaunamas puikus, biologiškai naudingas maisto pagrindas.

Šiuolaikinis žmogus ir jo dilema.

 Jei maistas paskirstytas taip, kad racione būtų didelis kiekis angliavandenių, tai juos organizmas taip pat sudegina. Tai vyksta judėjimo procese. Tas, kuris mažai juda, leidžia laiką gulėdamas ant sofos, valgo daugiau maisto, tame tarpe ir angliavandenių, o tai veda nutukimo link, ko pasėkoje vėliau dažnai susergama antrojo laipsnio cukriniu debetu.

 Geriausia priemonė išvengti nutukimo ir su juo susijusių ligų pradėti sportuoti. Neverta persimesti nuo angliavandenių prie baltymų ir riebalų, nes taip problemos neišspręsite. Visais laikais žmonės, prieš valgydami sočius pietus, dirbdavo fizinį darbą, arba užsiimdavo kokia nors fizine veikla. Mes turime vertinti maistą ir fizinį aktyvumą kaip vienetą, arba kaip sakoma šiais laikais- reikia atkreipti dėmesį, kas input ir output (įeiga ir išeiga) būtų vienodi.