Mityba

Obuoliai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 „ Vienas obuolys per dieną, ir nereiks jokio gydytojo ", - tai geras pavyzdys, kaip vienas iš senų ir nusibodusių posakių pasitvirtina. Dr. Dharma Singhas Khalsa teigia, kad vyrams, kurie  suvalgo obuolį, širdies priepuolio rizika sumažėja 32 proc.

 Obuoliai, be abejonės, vėl pateisino savo šlovę nuo tų laikų, kai pirmą kartą apie juos buvo sužinota, kaip apie mažą vaisių, nukritusį Edeno sode. Išvados apie jų naudą sveikatai lengvai užpildytų visą knygą. Epidemiologiniai tyrimai parodė ryšį tarp obuolių vartojimo ir kai kurių vėžio rūšių, širdies bei kraujagyslių ligų, astmos ir diabeto sumažėjimo. Ir tai tik pradžia.

 Obuoliuose yra kvercetino, falvonoido, kuris, pasak 2001 m. Majo klinikų tyrimo, padeda sustabdyti prostatos vėžio ląstelių augimą. Kitas tyrimas, Kornelio universiteto, parodė, kad obuolio žievelėje esantys fitochemikalai 43 proc. slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi. Nacionalinis vėžio institutas pranešė, kad produktai, kuriuose yra flavonoidų, kaip obuoliuose, gali sumažinti plaučių vėžio riziką net 50 proc.

 Obuoliai užima antrąją vietą pagal antioksidantines savybes

 Tačiau palaukite, tai dar ne viskas! Obuoliuose yra daugybė fitochemikalų, tarp jų jau minėtas kvercetinas, bei katechino, floridzino ir chlorogeno rūgšties. Taigi ką jie mums reiškia? Stiprų - iš tikrųjų stiprų - antioksidantinį poveikį. Kadangi tiek širdies bei kraujagyslių ligos, tiek vėžys, manoma, labai susiję su tuo, ką vadiname „oksidaciniu stresu" (oksidacijos sukelti ląstelių ir DNR pakenkimai), galimybė kovoti su destruktyviu šios oksidacijos poveikiu yra pagrindinė bet kokio maisto gydomoji galia. Obuoliai su kaupu pasižymi antioksidantiniu poveikiu. Iš tikrųjų obuoliai yra antri pagal antioksidantinio aktyvumo laipsnį iš visų plačiai vartojamų Jungtinėse Valstijose vaisių (juos lenkia tik spanguolės).

 Obuoliai taip pat yra antri pagal bendrą kiekį fenolio junginių, plačios biochemiškai veiklių medžiagų klasės, kurių dauguma priklauso flavonoidų grupei. Apie flavonoidus yra daugybė literatūros, tačiau iš tikrųjų apie juos reikia žinoti štai ką: jie tikrai labai naudingi.  Palyginti su bet kokiais kitais vaisiais, obuoliuose yra didžiausias laisvųjų fenolių kiekis. Nors gali atrodyti, kad fenoliai ką tik išsivadavo iš kalėjimo, iš tikrųjų tai reiškia, kad jie neprisijungia prie kitų vaisiuose esančių junginių, o tai, savo ruožtu, reiškia, jog jie gali lengviau patekti j kraujotakos sistemą, kur jie gali suteikti didžiulę naudą sveikatai ir kur turi galimybių kovoti su vėžiu.

 Obuoliai mažina auglių, plaučių vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų riziką

 Dabar jau žinome iš begalės tyrimų, kad didesnis vaisių bei daržovių vartojimas padeda išvengti daugybės ligų. 34 467 moterų tyrimo duomenys (Slaugių sveikatos tyrimas) parodė, kad dažnas vaisių vartojimas apskritai yra susijęs su gerokai sumažėjusia tiesiosios žarnos adenomų (gėrybinių auglių) vystymosi rizika. Tačiau atskirų vaisių ar daržovių poveikis tiriamas ne dažnai. Slaugių sveikatos tyrimas ir Sveikatos specialistų kohortinis tyrimas parodė, kad moterims, kurios mažiausiai kartą per dieną valgė obuolių ir kriaušių, sumažėjo plaučių vėžio rizika. O kitame Havajuose atliktame tyrime 40-50 proc. sumažėjo rizika susirgti plaučiu vėžiu subjektams, kurie daug valgė obuolių, svogūnų ir baltųjų greipfrutų. Kiti tyrimai taip pat atskleidžia ryšį tarp flavonoidų - ypač kvercetino -vartojimo ir vėžio vystymosi.  Moterų sveikatos tyrimas parodė, kad moterims, kurios gavo didžiausią kiekį flavonoidų, 35 proc. sumažėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.

 Obuolių valgymas atvirkščiai susijęs su astma (kuo daugiau obuolių, tuo mažesnė astma). Taip pat obuoliai susiję su mažesne diabeto rizika. Suomių atliktas tyrimas atskleidė obuolių ryšį su sumažėjusią 2 tipo diabeto rizika, o tyrimas Brazilijoje parodė jų ryšį su svorio metimu.

 Obuoliuose yra pektino, vertingo šaltinio tirpiųjų skaidulų, kurios gali sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kiekį ir padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kalbant apie cukrų: taip, obuoliai jo truputį turi (fruktozės), tačiau aš dėl to neberta jaudintis (nebent sergate diabetu ar turite rimtų problemų dėl cukraus kiekio kraujyje). Cukrų iš obuolių gauname su 5 g skaidulų ir turtingu maistinių medžiagų deriniu, labai skirtingu nuo daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo, naudojamo pasaldyti visą bevertį maistą. Viename tyrime dr. Silvina Lotito iš Linuso Paulingo instituto netgi teigia, kad obuoliuose esanti fruktozė gali būti atsakinga už dalį jų teikiamos naudos sveikatai.

 Osteoporozė ir obuoliai

 Obuoliai yra geriausias maistinis boro šaltinis. Boras yra mineralas, reikalingas kaulams, todėl tai svarbi osteoporozės prevencijos programos dalis. Gydytojas osteopatas dr. Reksas E. Niunamas nesename straipsnyje žurnale „Praktiniai mitybos klausimai" teigia, kad yra labai galimas ryšys tarp boro trūkumo organizme ir artrito simptomų. Atrito ir boro ryšys buvo stebimas įvairiose pasaulio tautose. Tai pat atrodo, kad boras teikia energijos.

 Tiesa, verta žinoti šį faktą-  JAV aplinkosaugos darbo grupė, vartotojų teisių gynėja, atliekanti nepriklausomus tyrimus, 2003 m. obuolius įtraukė į dvylikos labiausiai pesticidais užterštų produktų sąrašą. Taigi, patariame pirkti lietuviškus obuolius.

Kuo vertingos kruopos ?

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

Kruopos- vienas naudingiausių produktų. Dietologai rekomenduoja kruopas valgyti kasdien, geriausia- ryte, nes jose esantys lėtai įsisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir išsaugo darbingumą.

Šis produktas labiausiai vertinamas dėl ja­me esančių maistinių skaidulų, kurios ne tik padeda virškinti, bet ir mažina choles­terolio kiekį. Kruopos teikia organizmui angliavandenių (įvairiose kruopose jų yra nuo 65 iki 77 procentų), augalinių baltymų (7-12 proc.), mineralinių me­džiagų – jų yra fosforo, geležies, kalio, magnio, kalcio, vitaminų (B1, B2, PP) ir kt.

Naudingiausios kruopos

 Kuo labiau išvalytos kruopos, tuo mažiau jos vertingos. Daugiausiai minerali­nių medžiagų yra grūdų paviršiuje. Taigi kuo rupesnės kruopos, tuo daugiau jose lieka tokių medžiagų. Vertingos yra grikiu, sorų, avižinės kruopos. Mažiau vertingos- kvietinės ir miežinės. Visiškai išvalytos yra manų kruopos, todėl jos turi mažai vertingų medžiagų. Nau­dingiausios yra 3- 4 rūšių kruopų košės. Labai geras derinys - kviečių, ryžių, manų ir avižinių dribsnių košė. Norint išvalyti organizmą, būtina viena sąly­ga - košė turi būti virškinama bent 20 minučių (ji surinks ir pasiims daugiau toksinų). Todėl organizmui valyti nau­dingiausia avižinių kruopų košė, nes ji ilgiausiai virškinama.

Kas geriau – dribsniai ar greitai paruošiama košė

 Dribsniai gaminami naujomis technolo­gijomis tik iš aukščiausios rūšies grū­dų. Dėl specialaus apdorojimo dribs­niuose išsaugomi visi vitaminai ir mi­neralinės medžiagos, kaip ir pačiuose grūduose. Dribsniai - tai tie patys ryžių, avižų, grikių grūdai, tik supresuoti, be to juose mažiau ląstelienos. Tokia ko­šė išverda greičiau (per 5 min.) - ji yra švelnesnė. Kad būtų patogiau, gamina­mos greitai paruošiamos košės - nuo grūdų nuimamas kietas išorinis sluoks­nis, ir jie dar labiau susmulkinami. Taip gaunami dribsniai, kuriems paruošti už­tenka 1 minutės. O ar avižų, grikių, ry­žių dribsniuose išlieka visos maistinės medžiagos? Gamintojai teigia, kad iš­lieka. Jie garantuoja, kad tiek dribs­niuose, tiek greitai paruošiamose košė­se nėra jokių cheminių medžiagų. Vai­kų skrandis dribsnių košę virškina daug greičiau. Taigi, galima teigti, kad grei­tai ar ilgai ruošiamos košės yra vieno­dai naudingos.

Kruopos... nuo ligų

  Dietologijos požiūriu, kruopas gali­ma pavadinti universaliais produk­tais ir vartoti sergant įvairiausiomis ligomis. Nuo paruošimo būdo prik­lauso tai, kaip jos veiks mūsų or­ganizmą. Pavyzdžiui, žarnynas tu­rės mažiau darbo, jei košė bus skys­ta ar trinta. Jei paruošime birią ko­šę, priversime žarnyną dirbti akty­viau. Kai kurios kruopos (ryžiai, avi­žos, perlinės) verdamos išskiria bal­tymų - krakmolo gleives, naudoja­mas ruošiant vadinamąsias gleivė­tas sriubas. Šios sriubos, palyginti su kitais pirmaisiais patiekalais, tru­putį mažiau veikia skrandžio sekreci­ją, neaktyvina žarnyno peristaltikos. Tokios sriubos įtraukiamos į valgia­raštį paūmėjus skrandžio ir dvylika­pirštės žarnos opaligei, esant lėti­niam pankreatitui, lėtiniam kolitui, kuris pasireiškia ir žarnyno veiklos sutrikimais.

Košių paruošimo ypatumai

  • Verdant košę labai svarbu išlaikyti tinkamą vandens ir kruopų santykį. Kiek­viename recepte jis nurodomas vis kitoks. Atsiminti visus variantus sunku, tačiau niekada nesuklysite, jei laikysitės santykio 1:2, t. y. vandens pilsite dvigubai daugiau nei kruopų.
  • Verdant košę labai svarbi vandens kokybė. Juk jis nenupilamas, o suvartoja­mas su koše. Ji bus neskani, jei virdamos pilsite kietą vandenį. Košei virti galima naudoti jau užvirtą vandenį.
  • Košei pradėjus virti papildomai vandens geriau nepilti, nes ji bus neskani. Kai užvirs, geriau nemaišyti ir nekilnoti dangčio.
  • Manų košė bus skani, jeigu ją virsite piene laikydamosi šių proporcijų: 500 ml pieno ir 0,75 stiklinės kruopų. Pieną užverdame ir per sietelį pi­lame kruopas. Verdame tik 1-2 minutes intensyviai maišydamos. Paskui sandariai uždengiame ir paliekame 10-15 minučių pastovėti.
  • Grikius naudingiausia ne virti, bet užpilti verdančiu vandeniu, o puodą gerai apvynioti storu rankšluosčiu. Kruopas galima supilti į termosą ir užpilti verdan­čiu vandeniu. Taip paruošti grikiai iš organizmo išvalo sunkiuosius metalus.
  • Prieš virdamos ryžių košę, kruopas nuplaukite tekančiu šaltu vandeniu - taip pašalinsite krakmolą, trukdantį valyti toksinus.

Priedai tinkantys košėms pagardinti

 Į košes galima dėti razinų, riešutų, džiovintų slyvų, abrikosų, obuolių, me­daus, saulėgrąžų ir sezamų sėklų. Tie, kas nemėgsta saldžių košių, jas ga­li paskaninti pomidorais, baklažanais, alyvuogėmis, pakepintais svogūnais ir pan. Dėl šių priedų kruopos nepraran­da maistingųjų savybių. Pagardinti ko­šes galima ir daigintais kviečiais, kvie­čių gemalais, kuriuose daug baltymų (apie 23-40 proc.), mineralinių medžia­gų, šiek tiek riebalų, bet nėra krakmo­lo. Į košes verta dėti avižų ar kviečių sėlenų - jose yra didžioji dalis minerali­nių medžiagų ir maistinių skaidulų.

Kruopos Savybės
Avižų Detoksikuoja organizmą, gerai veikia virškinimo traktą, plaučius, širdies ir kraujagyslių sistemą. Vartojamos sergant viršutinių kvė-pavimo takų uždegimais. Padeda kontroliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje
Ryžių Išvalo šlakus, vartojamos sergant kolitu. Krakmolas iš ryžių, ypač rudųjų, įsisavinamas lėtai, todėl tinka sergantiesiems cukriniu diabetu
Grikių Stiprina kraują, reguliuoja žarnyno motorini aktyvumą. Mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą
Kviečių Išvalo iš organizmo kenksmingas maisto medžiagas, gerina virškinimą
Kukurūzų Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Galima gerti kukurūzų burbuolių nuovirą - jis išplauna inkstus, o vartojant ilgiau pašalinami įvairios kilmės akmenys
Manų Dėl mažo ląstelienos kiekio naudingos sergant žarnyno ligomis
Miežių Mažina vidurių užkietėjimą, naudingos sergant žarnyno ligomis
Sorų Rekomenduojamos sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, užkietėjus viduriams

Avižiniai dribsniai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Avižiniai dribsniai yra beveik kiekviename „geriausio maisto" sąraše -juos mėgsta visi, nesvarbu, kokios mitybos principų laikytųsi. Netgi tie, kurie griežtai laikosi dietos su mažu kiekiu angliavandenių, truputį sušvelnėja, kai kalbama apie avižinius dribsnius. Diabetikų mitybos guru dr. Richardas Bernsteinas, kuris, kaip juokaujant galima butų pasakyti, „nėra sutikęs angliavandenio, kuris jam patiktų", savo diabetu sergantiems pacientams leidžia kartą per dieną suvalgyti avižinių dribsnių.

Taigi kodėl avižiniai dribsniai yra visų sveiko maisto mėgėjų produktų sąrašo pradžioje? Pradėkime nuo skaidulų. Avižos paprasčiausiai yra puikus skaidulų šaltinis - jose yra idealus abiejų būtinųjų rūšių mišinys (55 proc. tirpiųjų ir 45 proc. netirpiųjų). Tačiau būtent dėl avižose esančių tirpiųjų skaidulų, vadinamų beta gliukanais, avižiniai dribsniai ir yra tokie vertingi maistui.

 Avižiniai dribsniai stiprina imuninę sistemą

 Beta gliukanai iš tikrųjų yra polisacharidų (ilgos gliukozės molekulių grandinės) rūšis. Beta gliukanai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir gerokai su­mažina širdies bei kraujagyslių ligų ir insulto riziką. JAV žemės ūkio ministerija nutarė, kad bendrovės, gaminančios avižinius dribsnius, gali tvirtinti, kad jų produktai padeda sumažinti širdies ligos riziką, nors yra ir tam tikrų sąlygų - viena jų ta, kad porcijoje beta gliukanų turėtų būti mažiausiai 0,5 g.

B eta gliukanai stiprina organizmo imuninę sistemą, nes skatina atsaką į bakterinę infekciją. Jie skatina veiklą tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių, vadinamus makrofagais, kurie naikina įsibrovėlius, tokius kaip grybeliai ir bakterijos. Dabar atliekami tyrimai siekiant nustatyti, ar beta gliukanai gali iš tikrųjų sustiprinti organizmo gebėjimą naikinti vėžio ląsteles, be to, kad jie mažina blogojo cholesterolio ir trigleciridų kiekį, ir kai kurie šių tyrimų yra gana daug žadantys.

 Avižiniuose dribsniuose taip pat yra labai mažas glikemijos kiekis, vadinasi, jie labai mažai veikia cu­kraus kiekį kraujyje. Sergantiems 2 tipo diabetu taip pat, atrodo, naudingi beta gliukanai, nes paaiškėjo, kad jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje -galbūt todėl Bernsteinas ir leidžia juos valgyti.

 Avižose yra avenantramido, polifenolio antioksi­danto, būdingo tik avižoms, - manoma, kad jis pasi­žymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra naudingas širdžiai. Daugelis mano, kad avižose esantys rnantramidai būtent ir lemia gydomąsias tradicinių avižinių dribsnių vonių savybes.

 Avižiniai dribsniai turi daugiau baltymų negu kiti paplitę grūdai

 Be juose esančių 5 g skaidulų, avižiniuose dribs­niuose yra daugiausia baltymų, palyginti su kitais paplitusiais grūdais: du trečdaliai puodelio avižų tori 8.5 baltymų. Taip pat jame yra fosforo, kalio, seleno, mangano ir keletas miligramų geležies.

 Keletas įspėjimų dėl avižų: yra dvi grupės žmonių, kurie turėtų labai atsargiai jų valgyti. Pirmiausia tie, kurie jautrūs glitimui. Celiakija yra stipriausias glitimo netoleravimo pavyzdys, tačiau daugelis žmonių yra jam jautrūs, nors ir nepasireiškia celiakijos požymių. Deja, miežiai, avižos, ryžiai ir kviečiai - visi turi glitimo (kviečiuose jo yra daugiausia). Kita grupė, kurie turi būti atsargūs, - tai kenčiantys nuo su šlapimo rūgštimi susijusių sutrikimų (pavyzdžiui, podagros ir inkstų akmenų); avižose yra purinų - medžiagų, kurios organizme suskyla į šlapimo rūgštį.

 Išsirinkite geriausias avižas

 Avižinės kruopos yra lukštentos avižos, galbūt truputį apdo­rotos, tačiau nedaug. Skaldytas avižas, dar vadinamas airiškomis ar škotiškomis, reikia mažiau virti negu neapdorotas avižas, tačiau jos taip pat labai naudingos sveikatai,kKaip ir avižiniai dribsniai, tačiau pasižiūrėkite, kad jie būtų stori,  vadinasi jie bus mažiau apdoroti.

 Parduotuvėse galima nusipirkti labai skirtingų rūšių avižinių dribsnių. Pamirškite apie tirpius - apie juos neverta net šnekėti. Jie dažniausiai būna pasaldinti, todėl nebėra naudingi diabetikams. Geriausi yra mažai apdoroti, turintys daug skaidulų ir mažą glikemijos kiekį (įtaka cukrui) avižiniai dribsniai.

 

16 patarimų, kaip teisingai maitintis, kad maksimaliai būtų įsisavinami proteinai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Kaip laikantis kultūristo dienos gauti visą jums reikalingą proteinų kiekį, bet trys jos sudėtinės dalys (vištiena, jos paruošimas ir valgymas) jums neatsibostų?

 Daugelis kultūristų pasiruošia iš karto tuziną vištienos krūtinėlių, ko pasekoje springsta jomis keletą dienų. Jie kartoja šitą procedūrą be galo, paversdami maisto įsisavinimą į pačią nemaloniausią kūno vystimo dalį.

Gal tai ir nemalonu, bet būtina, kadangi tokiai anabolinei energijai, gaunamai iš pilnaverčio maisto, prisotinto proteinais ir sunaudojamai tinkamu metu, paprasčiausiai nėra pakaitalo. Taip pat labai svarbūs kultūristo kasdieninės proteinų normos patenkinime proteinų kokteiliai (minimalus kiekis 1 gr. 0,5 kg kūno masės), kadangi jie supaprastina proteinų patekimą į organizmą.

Tai visgi kaip maisto įsisavinimą paversti malonumu ir gauti visas maistines medžiagas, reikalingas jūsų organizmui?

Prisipirkite iš karto visko, kas būtina.

 Pasistenkite prekybos centre nusipirkti kiek įmanoma daugiau produktų vienu sykiu. Apsipirkdami vieną kartą savaitėje, o gal ir dar rečiau, jūs sutaupysite marias laiko, kurį išvaistot kaskart ieškodami produktų. Išbraukdami šiuos kasdieninius rūpesčius, jūs turėsite galimybę skirti daugiau laiko tam, kas iš tikro svarbu- treniruotis, maitintis ir ilsėtis.

Tapkite nuolatiniu didmeninių prekybos centrų lankytoju.

 Jūs kaskart sutaupysit iki 100 lt apsipirkdami didmeniniame prekybos centre. Juolab, kad ten rasite visus jums reikalingus produktus, tuo pačiu palengvindami sau patį apsipirkimo procesą.

Mėsą pirkite urmu.

 Nesvarbu, kur apsipirkinėjate, jūs galite nuolat sutaupyti iki 50% pirkdami urmu. Bet kurią jums patinkančią mėsą– vištienos krūtinėlę, neriebią jautieną ir netgi kiaulieną- pirkite didelėmis pakuotėmis, kurioms taikomos nuolaidos. Tada išdalinkite mėsą porcijomis ir laikykite sandariai supakuotą šaldiklyje. O tas porcijas, kurias planuojat paruošti tą pačią dieną, galite laikyti tiesiog šaldytuve.

Pirkite produktus paruoštus valgymui.

 Kultūristai, koncentruodamiesi į vištos krūtinėles ir ryžius, dažnai neatkreipia dėmesio į kitus naudingus produktus. Kartu su pagrindiniais produktais, jūs galite pirkti žuvies (sardines, tuną, lašišą) ir mėsos koncervus. Paragaukite prisotintą proteinais koncervuotą čili pipirą. Koncervuotų pruduktų galiojimas yra ilgas ir jiems nereikia skirti laiko paruošimui.

Valgykite naudingų riebalų turinčius produktus.

 Proteinais turtingi sūriai, riešutai ir kiaušinių tryniai. Teisingai laikant sūris ir riešutai ilgai negenda ir išlieka šviežūs. Šituose produktuose esantys riebalai patenkina angliavandenių poreikį ir padeda jums susilaikyti nuo užkandžiavimų greito maisto kavinėse. Neriebus sūris turbūt yra geriausia alternatyva, bet nereiktų pradėti visiškai vengti riebalų. Kaip neblogą užkandą taip pat rekomenduojame virtus kiaušinius, migdolus, pistacijas, lazdyno, anakardžių riešutus, riešutų mišinius, varškę ar varškės sūrius, kaip pvz., mocarelą ar šveicarišką sūrį. 

Gerkite pieną.

 Nusipirkus pieną, šaldytuve jis išlaikomas dažniausiai savaitę ar net ilgiau. Tais atvejais, kai nerandate laiko susiplakti sau proteinų kokteilį, tiesiog pasiimkite iš šaldytuvo ir gerkite pieną. 1 litre pieno yra apie 40 gr. proteinų ir tik 360 kalorijų. Tam, kad pagreitintumėte raumenų atsistatymo procesą ir gautumėte papildomos energijos, galite į proteinų kokteilį įpilti neriebaus pieno, kaip papildomą angliavandenių šaltinį.

Ruoškite maistą sykį per savaitę.

 Pasiruošdami maistą savaitei į priekį, jūs išspresite vieną iš sunkiausių kultūristų problemų- racionalaus laiko suskirstymo. Skirkite porą valandų maisto paruošimui visai savaitei ir jūs galėsite likusį laiką nesukti dėl to galvos, kadangi viską jau turėsite pasiruošę. Pagrindinis tikslas- paruošti kaip galima daugiau maisto, kad sutrumpintumėme jūsų būvimo virtuvėje laiką.

 Produktus atitirpinkite šaldytuve.

 Perdėkite mėsą iš šaldiklio į šaldytuvą dieną prieš ją ruošiant. Tokiu būdu mėsa atitirpsta lėčiau, bet už tai ją galima ilgiau saugoti po paruošimo ir jums bus mažesnė rizika apsinuodyti maistu. Iš šaldiklio išimkit mėsos būtent tokį kiekį, kurį jūs planuojat sekančią dieną paruošti.

Produktus supakuokite iš anksto.

 Kai paruošite didesnį mėsos kiekį, supakuokite ją porcijomis, kurias patogu laikyti ir naudoti. Sudėkite porcijas į atskirus indus, kuriuos galima dėti į mikrobangų krosnelę (turėkite omeny, kad ne visi indai tinkami maisto šildymui mikrobangų krosnelėje). Jūs taip pat galite sudėti visą paruoštą mėsą į vieną didelį indą, o po to pasiimti iš jo atskirus gabaliukus pagal jūsų poreikį ir pasišildyti. Nepamirškite, kad paruošta mėsa šaldytuve gali būti saugoma 3-4 dienas.

Malkite mėsą.

 Štai paprastas būdas padidinti jūsų pietų racioną 2-3 vištų krūtinėlėmis be didesnių pastangų- malkite mėsą. Maltą mėsą lengviau kramtyti, lengviau praryti ir, galutiniame rezultate, lengviau įsisavinti proteinus, reikalingus optimaliam jūsų raumenų augimui (pagreitėja maisto virškinimas, tuo pačiu efektyviau įsisavinami proteinai, o amino rūgštys greičiau patenka į raumenų ląsteles). Paruoštą maltą mėsą iš vištų krūtinėlių valgyti idealiai tinka po treniruočių, tiksliau, praėjus valandai po išgerto proteinų kokteilio. Elektrinė mėsmalė gali jums kainuoti 200-300 lt, o gal ir daugiau. Pirkdami jūs taip pat galite paprašyti, kad mėsą sumaltų. Bet atminkite, kad tokia mėsa greičiau genda, taip kad ją reikia ruošti kiek įmanoma anksčiau, o geriausiai tą pačią dieną.

Supjaustykite mėsą gabaliukais.

 Jeigu jums mėsos malimo variantas ne prie širdies, iškepkite vištą kaip paprastai, atvėsinkite šaldytuve ir supjaustykite gabaliukais, sudėkite į indą. Pagardinkite prieskoniais ir padažais pagal skonį (tai gali būti neriebus majonezas, pipirai, maistinis actas, šiek tiek garstyčių) ir sumaišykite. Gausite masę, primenančią vištienos salotas, kuri lengvai įsisavinama, malonaus skonio ir turtinga proteinais. Troškintos ar virtos vištų krūtinėlės, maltos ar supjaustytos gabaliukais, turi apie 30 gr. proteinų 100-e gramų.

Pakuotas tunas.

 Kaip užkandą pabandykite pakuotą, bet ne koncervuotą tuną. Nukirpkite pakuotes kampelį ir įspauskite šaukštelį ar du garstyčių. Pakuotę atsargiai užspauskite ir baigta! Jūs turite paruoštą valgymui tuno porciją, turtingą proteinais.

Plakite, plakite, plakite.

 Pilnavertis maistas tinka visais atvejais, bet du sykius dienoje rekomenduojama paruošti sau ir proteinų kokteilių. Šiuos kokteilius su paprastais angliavandeniais rekomenduojama gerti prieš ir po treniruočių (apie 40 gr. proteinų ir 50-100 gr. angliavandenių), prieš miegą kaip proteinų šaltinį su mažu kaloringumu, ir kai jums nebėra nei laiko, nei jėgų paruošti sau pilnaverčius pietus ar vakarienę. Proteinų kokteiliai turi jums tapti neatsiejama kultūristo dietos dalimi. Būtina išmokti juos tinkamai vartoti.

Paskaninkite savo kokteilius.

 Jeigu jums jau darosi bloga nuo proteinų kokteilio, pamėginkite skonį pagerinti įpildami šokoladinio, mažai kalorijų turinčio, sirupo. Jūs nesugadinsite savo dietos, jei truputį ją pasaldinsite. Jei jūs baiminatės net tokio mažo kalorijų kiekio, padandykite surasti jums patinkačio skonio priedą be cukraus. Galite į kokteilį įmesti keletą užšaldytų uogų, jei kokteilį maišote mikseriu. Mėlynės ar braškės tokiais atvejais idealus variantas. Jos koteiliui suteikia malonų skonį, nėra kaloringos, bet turtingos naudingomis maistinėmis madžiagomis.

Paruoškite sau kultūristo desertą.

 Senas išmėgintas variantas kultūristui- pudingas. Iš tirpios becukrės pudingo masės, sumaišytos su proteinais turtingomis išrūgomis, gaunamas labai skanus desertas, kuris lig šiol nepakenkė jokiai dietai. Sumaišykite sudėtines dalis iki vientisos masės. Taip pat pudingo galite įpilti į savo proteinų kokteilį ir gausite tirštesnį deserto variantą.

Proteinus pirkite urmu.

 Jūs gerokai sutaupysite pirkdami urmu išrūgų proteinų miltelius be priedų. 25 kg proteinų miltelių pakuotės jums pakaks keliems mėnesiams. Ką jums reikės padaryti, tai tik suteikti savo daromam kokteiliui pageidaujamą skonį. Norėdami pirkti didelį kiekį proteinų miltelių, galite paieškoti internete.

Ir pabaigai.

 Nepakankamas maitinimasis-tai pagrindinė priežastis, dėl kurios kultūristai nepasiekia trokštamo rezultato. Jei įprasite teisingai maitintis, galėsite geriau treniruotis. Geriau treniruodamiesi pasieksite geresnių rezultatų. Pasinaudokite mūsų patarimais, sekite savo mitybą ir stebėkite kaip greitės jūsų raumenų masė augimas.

Pagal Džefą Feličiano.

 

Brokoliai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Daugelis geriausių mitybos specialistų, medicinos daktarų, natūropatų ir tyrinėtojų yra įtraukę brokolius į asmeninį dešimties naudingiausių ir sveikiausių produktų sąrašą. Nieko stebėtina. Ši puiki daržovė taip dažnai buvo šlovinama dėl savo priešvėžinių savybių, kad labai išgarsėjo mitybos pasaulyje

.

 Brokoliai yra kryžmažiedžių daržovių bastutinių šeimos nariai - tai tokie pat karaliai tarp daržovių, kaip ir kininiai kopūstai, gūžiniai kopūstai, garbanotieji kopūstai, kaliaropės ir valgomieji runkeliai. Šios daržovės yra puikus šaltinis antikancerogeninių cheminių medžiagų, vadinamų izotiocianatais. Izotiocianatai kovoja su vėžiu nukenksmindami kancerogenus - „blogiukus", kalbant apie vėžj.

Jie mažina žalingą šių medžiagų poveikį ir skatina kancerogenų atpalaidavimą, pagreitindami jų pašalinimą iš organizmo. Tyrimai parodė, kad izotiocianatai gali padėti išvengti plaučių bei stemplės vėžio ir sumažinti riziką kitų vėžio rūšių, tarp jų - skrandžio ir žarnyno. Paaiškėjo, kad kai kurie izotiocianatai gali trukdyti formuotis augliams, sukeliamiems cheminių kancerogenų. Brokoliuose ypač daug stipraus izotiocianato, kuris trukdo susidaryti krūtų augliams.

 Kodėl moterims reikia valgyti daugiau brokolių

 Antivėžinės brokolių savybės jau yra visuotinai žintos. Net Amerikos vėžio asociacija rekomenduoja jų valgyti,  beje, kaip ir kitų tryžmažiedžių daržovių. Nors juose yra daug svekatai naudingų junginių, vieną reikia specialiai paminėti - tai indolai. Brokoliuose yra indolo-3-karbinolo, kuris, būdamas stiprus antioksidantas ir detoksikacinių fermentų veiklos skatintojas, taip pat, atrodo, saugo DNR struktūrą. Taip pat jis mažima krūties ir gimdos kaklelio vėžio riziką.

 Indolas-3-karbinolas ypač svarbus moterims. Estrogenai turi tris pagrindinius metabolitus ir jie skirtingai veikia organizme. Du iš šių metabolitų 16-alfa-hidroksiestronas ir 4-hidroksiestronas pasižymi kancerogenine veikla, o trečiasis, 2-hidroksiestronas yra nekenksmingas ir turi apsauginį poveikį. Indolas-3-karbinolas padidina „gerųjų" (nekenksmingų) estrogenų metabolitų procentą, palyginti su kitais dviem galimais žalingais. Kadangi vyrai taip pat turi estrogenų, brokoliai ir kitos kryžmažiedės daržovės, kurių sudėtyje yra indolų, jiems irgi naudingi. Be to, paaiškėjo, kad indolas-3-karbinolas saugo nuo kancerogeninio pesticidų ir kitų toksinų poveikio.

 Maistingųjų medžiagų sandėlis

 Net ir be savo aiškių antivėžinių savybių, brokoliai yra tikras maistingųjų medžiagų sandėlis. Viename jų puodelyje yra daugiau negu 2 g baltymų, 2 g skaidulų, 288 mg kalio, 43 mg kalcio, 81 mg vitamino C, be to, folio rūgšties, magnio, fosforo, beta karotino, vitamino A ir 1277 mikrogramai ypač naudingų akims liuteino ir zeaksantino. Liuteinas ir zeaksantinas, abu karotinoidų šeimos nariai, plačiai tyrinėjami dėl savo sugebėjimo sumažinti ar padėti išvengti tinklainės degeneracijos, pagrindinės pagyvenusių žmonių aklumo priežasties.

 Beje, brokolio galva iš tikrųjų yra augalo žiedas. Tačiau pasak natūralaus maisto ekspertės Rebeccos Wood, vienos iš Rytų ir Vakarų centro steigėjų Boulderyje, Kolorade, daugybė maistingųjų medžiagų yra ir stiebe. Ji pataria nuo stiebų nulupti viršutinį pluoštą ir juos vartoti. Taip pat ji siūlo valgyti žalius lapelius, nes juose irgi daug maistingųjų medžiagų.

Mandarinai padeda kovoti su antsvoriu

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

Pietų Korėjos mokslininkai atliko daugybę tyrimų, įrodančių, kad mandarinai padeda efektyviai kovoti su nereikalingu viršsvoriu. Mandarinai aktyviai mažina riebalines ląsteles ir gerina kepenų veiklą.

 Eksperimentas, kuriame dalyvavo Pietų Korėjos savanoriai, tęsėsi tris mėnesius.

Pirma grupė, sudaryta iš 30 žmonių, kentėjusių nuo viršsvorio, vykdė fizinių pratimų programą ir gėrė mandarinų sultis, kai, tuo tarpu, antroji grupė sulčių negaudavo. Eksperimento rezultatai parodė, kad žmonės, kurių racione buvo mandarinai, pasiekė geresnių rezultatų: atsikratė didesnės svorio dalies ir sumažino apimtis. Be viso šito, jiems ženkliai pagerėjo kepenų būklė, kadangi, viršsvorį turinčių žmonių kepenys dažniausiai būna pernelyg apkrautos, lyginant su sveiku žmonių kepenimis.

 Remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, Pietų Korėjos sveikatos ministerija priėmė sprendimą, sukurti gėrimą su gydomosiomis savybėmis, kurio pagrindas ir bus mandarinų sultys. Ministerijos teigimu, šis preparatas ir padės pakankamai greitai atsikratyti nereikalingo svorio ir pagerins kepenų veiklą. Korėjos mokslininkai jau pradėjo šio vaisto kūrimą.

 Italijos mokslininkai, atlikdami analogiškus tyrimus, atrado, kad raudonieji apelsinai turi panašias savybes. Jų tyrimų rezultatai parodė, kad apelsinai veiksmingai stabdo tukimą ir žymiai mažina auglių atsiradimo riziką.

 Ne paslaptis, kad tinkamai parinkus gėrimus ir maistą, jie gali būti nepakeičiami pagalbininkai gerinant organizmo būklę.

 

Pomidorai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Botaniniu požiūriu pomidorai yra vaisiai; formaliai jie yra uogos, o žmonėms kasdieniame gyvenime - daržovės.

 Pomidorų valgantys vyrai rečiau serga prostatos vėžiu

 Virti ar kepinti pomidorai, ypač su aliejumi, yra geras karotinoido likopeno šaltinis. Teikiantys vilčių tyrimai rodo, kad likopenas susijęs su žymiu prostatos vėžio atvejų sumažėjimu.

1995 m.  JAv Nacionalinio vėžio instituto žurnalas paskelbė rezultatus tyrimo, kurį atliko Harvardo universiteto mokslininkai, - buvo nagrinėti daugiau kaip 47 tūkst. vyrų tarp 40 ir 75 metų amžiaus mitybos įpročiai. Paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie per savaitę valgė dešimt ir daugiau pomidorų, pomidorų padažo, pomidorų sulčių ar net picos porcijų, 45 proc. mažiau sirgo prostatos vėžiu negu tie, kurie valgė mažiau negu dvi porcijas per savaitę.

Kito tyrimo, kurį po kelerių metų atliko Karmanos vėžio instituto Detroite mokslininkai, buvo duodama likopeno papildų trisdešimčiai vyrų, jau sergančių prostatos vėžiu. Tų, kuriems buvo duodama likopeno papildų, organizme buvo mažesni augliai ir vėžys mažiau išplitęs. O geriausia tai, kad tų pacientų, kurie vartojo likopeno papildų, augliai turėjo tendenciją mažėti, taip pat mažėjo jų piktybiškumas.

 Tačiau pomidoruose esantis likopenas saugo ne tik nuo prostatos vėžio. Pagrįsti liudijimai rodo, kad likopenas taip pat saugo nuo plaučių ir skrandžio vėžio, o preliminarūs tyrimai leidžia teigti, kad saugo ir nuo kasos, tiesiosios žarnos, stemplės, burnos, krūtinės ir gimdos kaklelio vėžio. Likopenas taip pat saugo širdį nuo oksidacinių pakenkimų, todėl mažina širdies priepuolio riziką. Vienas tyrimas, išspausdintas Amerikos širdies ligų žurnale, rodo, kad gydymas turtingų antioksidantų pomidorų ekstraktu gali sumažinti kraujospūdį pacientams, sergantiems 1 laipsnio hipertenzija.

Gaukite visą pomidorų naudą

 Priešvėžinės likopeno savybės ypač gerai pasireiškia, kai jis gaunamas su riebalų turtingais produktai, pa­vyzdžiui, avokadais, alyvuogių aliejumi ar riešutais. Kodėl? Nes karotinoidai yra riebaluose tirpstančios maistinės medžiagos. Kad maksimaliai juos pasisa­vintumėte, reikia juos valgyti su trupučiu riebalų!

 Be likopeno, pomidoruose yra daugybė kitų stiprių fitochemikalų, kurie kovoja su ligomis. Antioksidantų trejeto - zera karotino, fitoeno ir fitoflueno (dažnai vadinamų „trim draugais") - kartu randama daugelyje vaisių bei daržovių, tarp jų pomidoruose, ir mokslininkai mano, kad šis antioksidantų trejetas labai padeda kovoti su ligomis. Ir jeigu to dar negana, pomidoruose esanti fenolio rūgštis gali kovoti su plaučių vėžiu, nes pasižymi sugebėjimu sutrukdyti organizme formuotis nitrozaminams.

 Pomidoruose taip pat yra junginio, vadinamo liuteinu, labai naudingo akims. Jis iš tikrųjų labai svarbus akių sveikatai - mes turime liuteino savo akių tinklainėje ir jo mums reikia geram regėjimui. Pomidoruose esantis liuteinas gali padėti išvengti tinklainės degeneracijos, pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežasties, ir padėti pagerinti regėjimą. Liuteinas taip pat gali padėti išvengti arterijų sienelės sustorėjimo, vadinamo ateroskleroze, arba jį sumažinti.

 Ne taip ir blogai vaisiams - tai yra uogoms -tai yra daržovėms, apie kurias prieš maždaug 100 metų buvo manoma, kad jos nuodingos!

Lauke prinokusių pomidorų nauda

 Pomidorai yra puikus šaltinis vitamino C, nors jo daugiausia yra drebučių pavidalo medžiagoje aplink sėklas. Pomidorai taip pat turi vitamino A ir B grupės vitaminų, kalio bei fosforo. Verta pažymėti: auginami šiltnamiuose pomidorai turi pusę vitamino C kiekio, esančio jų lauke prinokusiuose giminaičiuose.

  Pakalbėkime apie lauke prinokusius pomidorus: pomidorai yra vieni iš tų produktų, kuriuos žmonės mažai vertina - pardavimui jie skinami žali ir paskui dirbtinai „nokinami" metileno dujomis, todėl nors jie gali atrodyti puikiai, tačiau yra beveik beskoniai. Iš tikrųjų geriausia nusipirkti pomidorų iš vietinių ūkininkų, ir kur tik galite, pirkite prinokusių lauke. Jie gerokai skanesni.

Maisto papildai iš jūros dugno

Narių vertinimas: 4 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė neaktyvi

Jau ne vienerius metus girdime intensyvią agitaciją - valgyti daugiau jūrų gėrybių produktų, jūrų žuvų ir gerti maisto papildus, papildytus dumbliais. Apie pastaruosius žinome bene mažiausiai, tad pasidomėkime, kuo vertingi šie sūrių vandens telkinių augalai...

Jūrų dumblių maistines ir gydomąsias savybes itin vertino senovės Kinijos ir Japonijos gydyto­jai. Dumbliuose daug biologiškai aktyvių medžia­gų, pektinų, baltymų, angliavandenių, A, C, D ir B grupės vitaminų, karoteno, jodo, mineralinių kalio druskų. Ir šiandien kinai, korėjiečiai bei ja­ponai kasdien valgo šviežius bei džiovintus jūrų dumblius, jų miltelių beria į patiekalus. Beje, japonai šluos au­galus pagarbiai vadina „jūrų daržovėmis", augina specialiose fermose. Patys populiariausi: spirulina ir laminarija.

Vartojami švieži, džiovinti, sūdyti ir marinuoti. Vien tik japonai žino per 300 patiekalų iš jūrų dumblių (įvairios salotos, garnyrai, saldainiai, jų dedama į tešlą, sultis, arbatą, keptas bulves, košę...) Japonijos mokslininkai, atlikę tyrimą, nustatė, kad dumb­liai puikiai šalina iš organizmo įvairius sunkiuosius metalus. Tyrimo dalyvių šlapime iš pradžių rasta tik 20 sąlygi­nių vienetų kadmio (vienas iš sunkiųjų metalų), o 24 die­nas pavartojus dumblius, - net 140 sąlyginių vienetų. Išvada: kaltas chlorofilas, jis „suriša" sunkiuosius metalus ir kitas toksines medžiagas, mažina jų poveikį organizmui. Jūrų dumbliuose yra apie 40 organizmui būtinų mikroele­mentų, jodo, mangano, cinko, magnio, geležies, fosforo ir kt. To nepasakysi apie jokį kitą augalą. Jų patariama valgyti sergantiems skydliaukės ligomis, žmonėms, gyvenantiems užterštose vietovėse. Teigiama, kad jūrų dumbliai dėl juose esančio jodo aktyvina medžiagų apykaitos procesus ir nelei­džia tukti. Todėl šių augalų dažnai dedama į lieknėjimo pre­paratus. Jūrų dumblius sveika valgyti ir sergantiems maža­kraujyste. Juose esanti geležis lengvai pasisavinama. Be to, jūrų dumbliai stiprina organizmo imuninę sistemą, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžia susidaryti trombams. Dėl pastarosios savybės yra rekomenduojami sergan­tiems ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis. Jūrų dumbliuose gausu aminorūgščių, beta karoteno, nu­kleininės rūgšties, fermentų. Baltymų - net tris kartus dau­giau nei mėsoje. O organizmas juos pasisavina lengviau nei esančius gyvulinės kilmės produktuose. Visas šis biologiš­kai aktyvių medžiagų kompleksas balansuoja žarnyno mi­kroflorą, stiprina raumenis, plaukus, nervų sistemą, gerina regėjimą, kepenų veiklą, daro elastingesnę odą, stimuliuo­ja medžiagų apykaitą.

Dėl kompleksinės sudėties ir veikimo jūrų dumblius reko­menduojama vartoti po sunkių ligų, operacijų, norint su­stiprinti organizmą.

Jūrų dumbliai plačiai taikomi ir kosmetikoje. Prisotinti A, C ir B grupės vitaminų bei įvairių mineralų, jie daro tikrus stebuklus: stangrina odą, naikina pigmentines dėmes. Kosmetikoje daž­niausiai naudojami šie jūrų dumbliai: laminarija, guveinis, ža­lieji bei mėlynieji dumbliai. Itin populiari procedūra - aplika­cijos ir įvyniojimo į jūrų dumblius. Teigiama, kad tai padeda lieknėti, kovoti su celiulitu, gydo artrozę, osteoporozę, ostechondrozę ir sausgyslių uždegimą.

Spirulina

Šis melsvai žalias vandens augalas - vienas seniausių že­mėje. Japonijoje apie 45 proc. gyventojų spiruliną vartoja kaip biologinį maisto papildą. Natūraliomis sąlygomis šie dumbliai auga tik Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Kitur auginama specialiomis laboratorinėmis sąlygomis. Kokybiškiausia lai­koma šviežia spirulina, t. y. termiškai ir fiziškai neapdorota. Spirulinos važiuoti j Afriką nereikia. Produktų su šiais jūrų dumbliais galima įsigyti ir Lietuvoje. Jie gaminami įterpiant šviežiai užaugintą spiruliną į medų su žolelių ir vaisių eks­traktais. Yra skysto medaus konsistencijos, maloniai saldaus skonio. Vaistinėse parduodama ir vaikams, ir aktyviai gyve­nantiems žmonėms skirtų papildų su spirullna. Anot Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojų, 1 g spirulinos atstoja 1 kg daržovių.

Laminarija (jūros kopūstas)

Kitas laminarijos pavadinimas- jūrų kopūstai. Tai 1-13 metrų ilgio rudieji dumbliai, augantys kolonijomis visose Siaurės ir Tolimųjų Rytų jūrose. Nušienautos specialiu įrenginiu 5-6 metrų gylyje, laminarijos džiovinamos saulėje. Japonijoje, Ki­nijoje, Norvegijoje jūrų kopūstai nuo seniausių laikų laikomi ne tik maistu, bet ir puikia įvairių Ilgų profilaktikos priemone Ypač gerai veikia žarnyno, virškinimo organų veiklą. Jodo juo­se kelis tūkstančius kartų daugiau nei antžeminiuose augaluose. Pavyzdžiui, 10 g džiovintų jūrų kopūstų jodo yra tiek, klek 11,6 kg menkių filė. Pagal vitamino C kiekį ši jūrų gėry­bė prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. 10 g laminarijų vitamino E yra tiek pat, kiek 100 g morkų, vitamino D - kiek 9 kg abrikosų, kalcio - kiek 1 stiklinėje pieno, geležies - kiek 1 kg špinatų.

 

Morkos

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Apie ką pirmiausia pagalvojate, kai kas nors ištaria „sveikas maistas"? Daugeliui žmonių tai yra morkos. Garsus natūropatas dr. Michaelis Murray morkas vadina „daržovių karalienėmis", ir ne be pagrindo. Naujausi tyrimai parodė, kad vos viena morka per dieną gali dvigubai sumažinti sergamumą plaučių vėžiu.

 Morkose yra daug karotinoidų, antioksidantų junginių, randamų augaluose, kurie labai naudingi sveikatai. Galbūt jau girdėjote gerų dalykų apie beta karotiną, tačiau tai tik vienas iš maždaug 500 karotinoidų šeimos narių. Kai kurie tyrėjai mano, kad kiti karotinoidai gali būti dar svarbesni. Didelis karotinoidų kiekis susijęs su iki 50 proc. sumažėjusiais šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, prostatos, gaubtinės žarnos, gerklų ir stemplės vėžio atvejais, taip pat su iki 20 proc. sumažėjusiu krūties vėžiu po menopauzės.

Morkose taip pat daug alfa karotino, kito karotinoido, kuris, kaip paaiškėjo, yra naudingas pats savaime. Iš tikrųjų viename pranešime, kurį „NCI Cancer Weekly" išspausdino Michiakis Murakoshis, biochemikų grupės iš Japonijos Kioto prefektūros Medicinos universiteto vadovas, teigiama, kad alfa karotinas gali būti stipresnis už beta karotiną stabdant procesus, galinčius paskatinti auglius.

Nors vienas blogai sukonstruotas tyrimas prieš keletą metų atrodė, jog nustatė, kad pats beta karotinas nėra vertingas norint išvengti vėžio, tačiau jis taip ir liko nepaskelbtas, nes tyrimo subjektas buvo daug rūkantys žmonės, o jiems duodamas beta karotinas buvo sintetinis - jis organizme veikia skirtingai negu natūralus. Šio tyrimo reali nauda ta, kad išsiaiškinta, jog karotinoidai geriausiai veikia kaip visuma ir kad jie turi būti natūralūs - ne sintetiniai. Pasak dr. Walto Willeto, Harvardo Visuomenės sveikatos fakulteto Mitybos skyriaus vadovo, daugybė tyrimų parodė naudingą ryšį tarp vaisių bei daržovių, kuriuose daug karotinoidų, valgymo ir širdies bei kraujagyslių ligų sumažėjimo, jau neminint sumažėjusių prostatos, plaučių, skrandžio, gaubtinės žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir kasos vėžio atvejų.

 Morkos iš tikrųjų yra naudingos akims. Jos puikus šaltinis liuteino ir zeaksantino, dviejų kitų karotinoidų, kurie veikdami kartu, kaip paaiškėjo, labai gali apsaugoti akis ir padėti išvengti tinklainės degeneracijos bei kataraktos. Ir alfa, ir beta karotinas organizme virsta vitaminu A, kuris yra ne tik puikus antioksidantas bei imuninės sistemos veiklos stimuliuotojas, bet ir skatina rožinio akies pigmento, vadinamo rodopsinu, susidarymą. Rodopsino reikia akims matyti esant blausiai šviesai - jis iš tikrųjų padidina jautrios šviesai tinklainės dalies efektyvumą, todėl vitamino A trūkumas gali sukelti naktinį aklumą.

 Trijose vidutinėse morkose yra 60 mg kalcio, 586 mg kalio, truputis magnio, fosforo bei vitamino C ir, žinoma, įspūdingas kiekis - 30 000 TV vitamino A, tarp jų ir 15 000 TV beta karotino bei 6 000 alfa karotino. Jos taip pat suteikia 5 g skaidulų.

Geriau virtos morkos

 Virimas truputį pakeičia maistinę sudėtį ir kai kurios maistingosios medžiagos tampa bioprieinamesnės. Tačiau ir žalios, ir virtos morkos yra sveikos.

 Kad gautumėte daugiau morkose esančių karotinoidų, valgykite jas su trupučiu riebalų. Karotinoidai ir vitaminas A yra riebaluose tirpstančios maistingosios medžiagos, todėl taip geriau pasisavinamos.

 Ir pagaliau - morkos yra mėgstamas sulčių ingredientas, o morkų sultys dažnai geriamos kaip detoksikacinės programos dalis. Tik žinokite, kai spaudžiate sultis iš didelio kiekio ir kai pašalinate skaidulas, padidėja cukraus koncentracija. Tai nereiškia, kad morkos blogos - jos fantastiškai sveikas sulčių ingredientas, tačiau apie tai turite žinoti, jeigu esate jautrūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiams. (Poveikis bus mažesnis, jeigu morkų sultis sumaišysite su mažai cukraus turinčių daržovių sultimis, pavyzdžiui, špinatų ar brokolių.)

 Morkas dėl jų didelio glikeminio indekso labai peikia mažai angliavandenių vartojantys žmonės, ir visiškai nepelnytai. Iš tikrųjų glikeminis indeksas nėra toks jau svarbus - svarbiau glikemijos kiekis. Glikeminio indekso testas atliekamas iš 50 g angliavandenių porcijos, o kiekio testas - iš tokios porcijos, kokia iš tikrųjų yra. Morka turi tik maždaug 4 g angliavandenių, taigi jos glikemijos kiekis -vienintelis skaičius, kuris turi reikšmę, - yra juokingai žemas (maždaug 3 skalėje 0-40+). Reikėtų suvalgyti toną morkų, kad labai padidėtų cukraus kiekis kraujyje. Ir vis dėlto kai kurie labai atsargūs diabeto gydytojai, pataria savo pacientams saugotis. Visiems kitiems morkos yra absoliučiai puikios.

Šiek tiek apie rūgusį pieną

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi

 Nežinia, kada žmonės ėmė rauginti šviežią pieną ir gerti šį produktą, įgijusį naujų savybių. Apie recepto senumą galima spręsti iš mitų ir legendų, istorinių faktų. Prancūzų monarchas Liud­vikas XIV sirgo sunkia virškinimo sistemos liga ir išsigydė rūgu­siu pienu. Apie tai sužinojo rusų mikrobiologas ir darvinistas I. Mečnikovas. Tyrinėdamas ilgaamžiškumą, jis nustatė, kad daug ilgaamžių žmonių vartojo produktus, kurių gaminimui buvo nau­dojamas rūgęs pienas.

Studijuodamas šio produkto poveikį žmo­gaus organizmui, I. Mečnikovas atrado, kad jis pakeičia mikrof­lorą, tai yra ligas sukeliantys mikrobai ištirpsta rūgštyje. I Mečnikovo hipotezė apie ilgaamžiškumą grindžiama tuo, kad fermenta­cijos metu žarnyne išsiskiria indolas, skatolas ir t.t., kurie orga­nizmui yra kenksmingi.

Rūgštus pienas juos neutralizuoja, tuo pačiu ilgindamas žmogaus gyvenimą. Šiuolaikiniai mokslo tyri­mai patvirtino teigiamas pieno savybes ir vertybes, įrodydami, kad senėjimo procesą sąlygoja daugybė faktorių, o geras rūgštaus pieno poveikis - vienas senatvę atitolinančių faktorių.

 Tam tikroje temperatūroje paraugintas šviežias pienas virsta nauju produktu, išoriškai primenančiu želė, kurio cheminė sudė­tis tokia: 100 g yra 4,2 g baltymų, 4,3 g riebalų ir 4,5 g angliavan­denių. 100 g rūgštaus pieno tėra tik 76 kcal. Kadangi rūgštaus pieno kaloringumas nedidelis, jis rekomenduojamas kaip dietinis produktas žmonėms, siekiantiems suliesėti, irtiems, kurie nenori nutukti. Rūgusiame piene daug kalio - 100 g -190 mg, kalcio -150 mg ir fosforo - 135 mg. Jame yra beveik visi vitaminai, o raugintame ožkos piene daug PP vitaminų, arba nikotininės rūgš­ties, reikalingos smegenų funkcijoms. Taigi, šis produktas nepa­keičiamas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

 Žymus bulgarų pediatras A. Fikovas tyrimais įrodė, kad po motinos pieno rūgęs pienas yra geriausias maistas krūtimi maiti­namiems kūdikiams. Jį pediatrai naudoja skrandžio-žarnyno sut­rikimų gydymui ir profilaktikai.

 Rūgpienyje amino rūgščių yrą daug daugiau nei šviežiame piene. Tai skatina organizmo augimo procesą. Prisotintos riebali­nės rūgštys išvalo kepenis nuo riebalinių lašų ir profilaktiškai gydo nuo aterosklerozės.

 Gydomosios rūgusio pieno savybės išlieka ir gaminant iš jo kitus gėrimus, pavyzdžiui, pieno kokteilius. Rūgusį pieną galima naudoti daugybės patiekalų gamybai. Pavyzdžiui, rūgpienį sumai­šius su vaisiais padaugėja vitaminų, ypač C, ir organinių vaisių rūgščių.

 Šis produktas yra būtinas racionaliai, profilaktinei ir dieti­nei mitybai.

Pokategorės

Puslapis 2 iš 3